Rugsėjo 26-ąją dieną suėjo 70 metų, kai krikščionė pasaulietė, mokytoja Adelė Dirsytė baigė savo kankinystę Sibiro lageriuose ir iškeliavo į Viešpaties namus.
Sekmadienį po iškilmingų Šv. Mišių Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kurias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas , bendruomenė rinkosi į Parapijos namus, kur malda prašant Adelę Dirsytę paskelbti palaimintąja ,pratęsė Dievo tarnaitės kankinystės 70-ųjų metų minėjimą.
Apie Adelės Dirsytės šventumo istoriją bei beatifikacijos bylą papasakojo postulatoriai kunigai Andrius Končius ir Nerijus Pipiras.
Pristatydama albumą „ADUTĖ“ Dievo tarnaitei Adelei Dirsytei atminti, albumo dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė jautriai pasakojo apie kartu su albumo sudarytoja ses. Danguole Gervyte praleistą laiką, ieškant geriausio sprendimo, kad šis albumas taptų Vilties šviesa.
Iškilmingame minėjime dalyvavo ir Adelės Dirsytės giminės ,kurių vardu kalbėjusioji Aušra Valevičienė papasakojo apie mokytojos Adelės Dirsytės atminties saugojimą.
Susitikimui padovanojęs nuostabių giesmių ir dainų, profesorius Tomas Ladiga įdomiai papasakojo apie tai, kad Adelė Dirsytė Vilniuje gyveno pas jo močiutę Stefaniją Ladigienę, apie kurią Juozas Tumas Vaižgantas yra pasakęs:“O kad Lietuva turėtų daugiau tokių lietuvaičių, jos prikeltų Lietuvą“.
„Neįveiktoji, o Vities nešėja Adelė Dirsytė telydi mus į Šviesą“- kalbėjo žmonės glausdami Adelės Dirsytės maldaknygę “Marija, gelbėki mus“ bei įsigiję albumą „ALDUTĖ“.
Lilija





