Po šv. Mišių Kauno arkikatedroje bazilikoje, kur buvo paskelbti Nauji Liturginiai Bažnyčios metai, parapijos tikintieji rinkosi Parapijos namuose pasitikti Viltį ramybėje ir laukime.
Advento vainikas – tarsi kelias, vedantis per laukimą į Kalėdų šviesą.
Į gražią kelionę pakviesti parapijiečiai turėjo unikalią galimybę stabtelėti ir suprasti, kad, jei turi viltį, nebaisios jokios kliūtys gyvenimo kelyje.
Uždegdamas pirmąją Advento vainiko – Vilties - žvakę, garbingasis svečias jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius sakė, kad kiekviena įžiebta žvakė atneša vis daugiau šviesos. Taip kukliai įžiebta Vilties žvakė pamažu švies ir šildys vis šviesiau ir šilčiau - taip, kaip sušyla ir šviesėja mūsų širdys. Tas pirmasis žiburėlis pamažu apšviečia kiekvieno žmogaus kasdienybės buitį ir atveria širdį link palaimintos Kalėdų nakties.
Klausydami ištraukas iš naujai išleistos kardinolo Sigito Tamkevičiaus knygos “Tiesa išlaisvina”, susirinkusieji galėjo suprasti, kad net įkalintas ir gniuždomas baisiomis sąlygomis, jo eminencija neprarado vilties ir orumo, nes su juo visada buvo Viešpats Dievas, kuris ir yra mūsų vilties esmė. Viltis tai ne tik jausmas, bet ir galia, keičianti pasaulį. Viltis - tai gyvenimo prasmė. Viltis mums padeda išlikti žmonėmis visuose gyvenimo tarpsniuose.
Gražią Advento popietę papuošė solistės Ritos Preikšaitės ir koncertmeisterės Rūtos Blaškytės atliekamos giesmės Marijai... Gyvenimui… Laukimui.
Prie arbatos puodelio tęsėsi nuostabi bendrystė, pokalbiai, apsikabinimai ir nesibaigiantys linkėjimai gražiai
ir prasmingai kartu keliauti ADVENTO keliu link Šv. Kalėdų.
Uždegdamas antrąją Advento vainiko žvakę Parapijos namuose, Dr. kunigas Nerijus Pipiras pasidžiaugė, kad
mūsų kelionė link Šv. Kalėdų trumpėja ir šviesėja .Kaip ir tų žvakių liepsna, taip ir mes gimėme , kad
įžiebtume kitus, šildytume, apšviestume kad ir mažą kampelį. Kartais šviesti skauda, bet atiduodant savo
šviesą ir šilumą - vienintelis būdas auginti sielą .Toje šviesoje mes sutiksime mūsų Viešpatį ir leisime Jam
toje nuostabioje gyvenimo kelionėje vesti mus .
Atsisakant triukšmo ir dovanėlių pirkimo karštinės, dažniau pabūkime tyloje, maldoje. Dažniau aplankykime
vienišus žmones, apkabinkime artimą, pasnikaukime. Kaip sakė Šv. Jonas Auksaburnis- “Pasnikauti, reiškia
nesakyti nieko, kas užgautų kitą. Nes kokia tau nauda nevalgyti mėsos, jei ėdi savo brolį”. Išmokime
atsisakyti savo komentarų ir išmokyme išgirsti ir suprasti, ką tai reiškia.
Pristatydamas savo naujausią poezijos knygą “Akimirka tylos”, kunigas Nerijus Pipiras akcentavo, kad tyla-
pats svarbiausias dalykas, kad žmogus suvoktų ką jis veikia šioje žemėje. Tyla leidžia tai pajausti. Tyloje
pasaulis gali pasirodyti labai įdomus. Tylėdami mes ištarariame pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius.
Šviesioje kelionėje mus lydėjo rami ir užburianti kanklių muzika, kurią dovanojo Muzikos akademijos
studentė Gabija Laimutytė.
Dviejų Advento žvakių švieselių virpėjime, muzikos garsuose ir poezijos posmuose parapijiečiai vaišinosi
kvapnia arbata, rinkosi kalėdinius palinkėjimus , viltingai laukdami sekančių susitikimų.
“Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas žmonėms“ – uždegdamas trečiąją advento
vainiko žvakę parapijos namuose Advento kelionės piligrimams sakė kunigas Robertas Grigas.
Džiaugsmo nenusipirksi parduotuvėje. Jis kyla ne iš išorės- jis gimsta iš vidaus. Džiaugsmą galima patirti,
darant kitam gerą, dalinantis. Jį galima rasti paprastuose dalykuose- maldoje, ramybėje, gamtoje.
Pasidalinęs gražiomis džiaugsmo ir gerumo istorijomis apie amžinybėn išėjusius kolegas dvasininkus,
kun..Robertas Grigas kvietė maldoje prisiminti juos, daug džiaugsmo ir gyvenimo prasmės mums
suteikusius
Dvigubą džiaugsmą mums suteikia atleidimas.. Atleisdamas išlaisvini kitą, o Dievas išlaisvina tave.
Džiaugsmo laukimas- taip pat yra džiaugsmas.
Laukdami Jėzaus Gimimo, mes praėjome reikšmingą kelią, atrasdami Viltį, Tikėjimą, Džiaugsmą. Liko nedaug
iki tikrojo stebuklo, todėl melsdamiesi, aplankydami vienišus, dalindamiesi, dėkodami, atleisdami pasilikime
kelionėje būdami Ramybėje.
„Muzikantai sieloje turi būti keliautojai“- dovanodama nuostabius muzikinius kūrinius, sakė žinoma
smuikininkė, pedagogė Ilona Klusaitė.
Žvakių šviesa, smuiko garsai, pasidalijimai džiaugsmo akimirkomis, kvapni arbata ir nuostabi atmosfera
Advento kelionėje atvedė į Džiaugsmą.
Laukdami Kalėdų stebuklo, parapijos tikintieji džiugiai rinkosi į Parapijos namus užbaigti Advento kelionę.
Monsinjoras klebonas Vytautas Grigaravičius, uždegdamas Ketvirtąją- Angelų žvakę dėkojo Advento
kelionės piligrimams už bendrystę, šilumą ir šviesą, kuri lydėjo kiekvieną Advento sekmadienį. Ragindamas
šviesą, taiką, meilę ir ramybę parnešti į kiekvieno namus, linkėjo leisti gimti Dievui kiekvieno širdyje.
Pamatykime ir aplankykime vienišus ir ligonius... Sėsdami prie Kūčių stalo prisiminkim malda ir mintimis
pakvieskim jau išėjusius į Dievo namus.
Gerais darbais ir maldomis neleiskime užgęsti Dievo meilei mūsų širdyse.
Kauno Nacionalinio dramos teatro vadovas Dr. Egidijus Stancikas dovanojo susirinkusiems poeto Pauliaus
Širvio poezijos posmus.
Prie arbatos puodelio parapijiečiai dėkojo klebonui Vytautui Grigaravičiui už nuostabią ir šviesią Advento
kelionę ir džiaugėsi, kad gyvena taikoje ir ramybėje, kad gali švęsti Viešpaties gimimą ir Gyvenimą.
Lilija
Originalus šaltinio turinys
Svetainės navigacija
KAUNO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS ARKIKATEDRA BAZILIKA