Homilija Šiluvoje, A (Mt 18,15-20) XXIII eilinis sekmadienis
2023 09 10
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
mieli piligrimai, taip gausiai susirinkę prie dangiškosios Motinos kojų, kiekvienas su savo problemomis, mintimis ir viltimi, kad būsite išgirstas, paguostas ir padrąsintas.
Prieš 30 metų čia apsilankęs, dabar jau šventasis popiežius Jonas Paulius II, meldėsi: „Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį.“(Pop. Jonas Paulius II, 1993 09 07, Šiluva).
Šiandien pagrindinis Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų sekmadienis – Bažnyčios bendruomenių diena. Melsimės, kad tikintieji nepristigtų meilės, statydindami gyvojo Dievo namus, kad visoje žemėje būtų
skelbiamas Dievo Žodis ir Bažnyčioje klestėtų vienybė.
Dabartinis popiežius Pranciškus nuolat ir nuolat kviečia klausti savęs, ką darau, kad tikėjimas vadovautų mūsų gyvenimui. Kiek pastangų įdedu, siekdamas geriau pažinti Kristų, Jo mokslą, tuo gyventi ir per tai siekti vienybės bei taikos ne tik savo artimiausioje aplinkoje, bet ir pasaulyje. (plg. Saverio Gaeta, Dievas užklumpa netikėtai).
Kartu norėčiau paklausti, kiek nuoširdumo jūsų maldoje, kiek troškimo atverti savo širdį gėriui ir meilei? Ar nesijaučiate veidmainiais, kaip žydų tautos tikinčiųjų elitas – Rašto aiškintojai ir fariziejai, kuriems Jėzus priekaištavo: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! (...) jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo“ (Mt 23,27- 28). „Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę“ (Mt 23,23).
Šios dienos Šv. Rašto skaitiniai taip pat moko neveidmainiauti, nepataikauti blogiui, drąsiai įspėti matant nusikaltimą darantį: „...jeigu tu nekalbėsi, įspėdamas kaltą pamesti savąjį kelią, tuomet tas kaltasis numirs dėl
savo nuodėmės. Bet aš iš tavęs pareikalausiu ataskaitos už jo kraują“ (Ez33, 8) – taip kalbėjo Viešpats pranašui Ezechieliui, taip Jis moko mus.
Evangelijoje Jėzus savo mokinius ir mus moko: „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių (...), o jeigu nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du (...). Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bendruomenei“ (Mt 18,15-17).
Kitaip tariant Viešpats reikalauja ne aklos meilės artimui, ne atlaidumo jo blogiems darbams, bet jausti pareigą sudrausti piktą darantį, perspėti klystantį, kartu pačiam rodyti gerų darbų pavyzdį. Jėzus moko laipsniškai, atkakliai gelbėti artimąjį iš paklydimų. Ir tik išbandžius visas priemones „tebūnie jis tau
kaip pagonis ir muitininkas“ (Mt 18,17) Tais laikais pagonimis ir muitininkais buvo laikomi bedieviai, kuriems dėl jų stabmeldystės, amoralumo ir daromų neteisybių grasinama Dievo teismu ir žūtimi.
Ypač didelė atsakomybė tenka tėvams. Deja, šiais laikais dauguma tėvų stengiasi uždirbti daug pinigų, jų meilė vaikams baigiasi tuo, kad tenkina visus savo vaikų materialinius poreikius, kurie metams bėgant vis didėja. Nesirūpinimas vaikų dvasiniais poreikiais, vien tenkinimas įgeidžių gali baigtis tragiškai. Ar ne todėl šiandien paaugliai ryžtasi savižudybei?
Ne tik tėvai turi rūpintis savo vaikų doru elgesiu, kiekvienas mūsų turi pasirūpinti savo draugais, artimaisiais, kaimynais. Būtina įspėti draugą, kai šis per daug pamėgsta taurelę, kai nėra ištikimas šeimai, kai apkalbomis juodina kitą, sukeldamas nesantaiką ir intrigą. Ir mes neturime pykti, kai esame teisingai įspėjami.
Kartu klausydami patarimų turime būti budrūs, nes gali atsitikti, kad juos taria šėtonas, kurio tikslas – žudyti sielas. Blogiui labai sunku atsispirti, kartais atrodo, kad nusižengimas ne toks jau blogas. Tačiau mažų blogybių nėra.
Kiekvienam žmogui Dievas suteikia gėrio pradus. Blogio daigai dygsta pamažu: kažkas pasiūlė pirmą kartą išgert taurelę, kažkas pasiūlė pirmą kartą parūkyti „žolę“, kažkas pasiūlė nueiti į lošimo namus ir t.t. Kiekvieną kartą sakoma: „Nebijok, nuo vieno karto nieko blogo neatsitiks.“ Tas „vienas kartas“ gali įsikeroti, užvaldyti žmogų ir jau sunku sustoti.
Apaštalas Paulius kviečia tarpusavio meilei „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę“ (Rom13,8). Tik meilė gali išgelbėti žmogų nuo pražūties. Toliau apaštalas Paulius skelbia: „Juk įsakymai:
„Nesvetimoteriauk, nežudyk, nevok, negeisk“ ir kiti, gali būti sutraukti į tą vieną posakį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Meilė nedaro nieko pikta artimui“ (Rom13,9-10). Taigi, tik mylintis žmogus negali niekam bloga linkėti, duoti blogą patarimą.
Jėzus visada kvietė ir šiandien kviečia bendrai maldai, nes tik tuomet galima tikėtis, kad Dievas padės: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano Dangiškasis Tėvas jį suteiks“ (Mt 18,19).
Šių atlaidų šūkis „Marija – vilties ir paguodos ženklas keliaujančiai Tautai“(plg. Lumen Gentium, 8 sk.). Manau šią mintį puikiai atspindi šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II prieš 30 metų čia pasakyti žodžiai: „Stiprink
lietuvių ryžtą klausyti Tavo Sūnaus Jėzaus žodžio; to gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas prieš amžius.
Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos; paskatink visuomeniniame ir politiniame gyvenime vadovautis ne asmeniniu ar kolektyviniu egoizmu, bet meilės ir vienybės idealais.(...).
Ypatingai Tau pavedu jaunimą sakė Šv. Tėvas Jonas Paulius II : Kristuje jie teatranda savo gyvenimo prasmę ir išsaugo budrią viltį.
Ir toliau tęsė tau pavedu Vyskupus, Kunigus, Dievui pasišventusius žmones ir visus krikščionis. Išprašyk kiekvienam malonės ištvermingai ir kilniadvasiškai tarnauti Dievo Karalystei, tarp savo brolių tapti naujosios
evangelizacijos raugu.
Marija, visų lietuvių Motina, šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos „Žvaigžde“, melski už mus!
Geroji Motina, visą laiką žvelk į šią tautą ir ją laimink. “(Pop. JonasPaulius II, 1993 09 07, Šiluva).
Mielieji, anuomet šis Jo šventenybės vizitas iš sovietmečio tamsos bundančiai Lietuvai ir jos žmonėms prilygo stebuklui, kuris telydi ir testiprina mus šiandien. Amen.
Mons. Vytautas Grigaravičius

