Padėkos žodis švenčiant 60 -metį
Brangieji mano, Bičiuliai, Draugai, Bendraminčiai, dabartiniai ir buvusieji Bendradarbiai bei visi, kurie šią valandą esate su manimi padėkos Mišiose už jau netrumpą gyvenimo kelią.
Pirmiausia - šlovinimo psalmių citatos Viešpačiui: „Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe!“(Ps18, 2); „VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.(...). Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. (...). Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas (...), tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos“ (Ps139, 1.13-16).
Iš tiesų mano gyvenimas - tai įrodymas, kad Dievas nuostabiai rūpinasi tais, kuriuos pašaukė į šį pasaulį, kuriems yra numatęs savo gyvenimo planą, o tiems, kurie įsiklauso, atpažįsta Jo valią, visokeriopai padeda.
Gimiau rugpjūčio ketvirtąją, kai Bažnyčia mini šventąjį Arso kleboną, kunigų globėją, Šv. Joną Mariją Vianėjų.
Svarstau, ar tik negimiau su pašaukimu į kunigystę... Nors mano gimimas ir nebuvo, atrodo, svajotas: nežinau apie savo kūdikystę, su širdgėla prisimenu vaikų namų, internato režimą, O Gailestingasis, atrodo, planavo savaip. Atsirado Janinos ir Juozo šeima, kuri priglaudė, mylėjo kaip savo vaiką, rūpinosi auklėjimu.
Tai dėka jų pažinau Dievą. Įskiepyta meilė Nukryžiuotajam išlikusi iki dabar: su meile ir dėkingumu žvelgiu į Jį ir dėkoju, dėkoju...
Mokykloje sutikau keletą puikių pedagogų, Angelės, Janinos ir Vytauto mokytojų šeimas, kurie į vaikus žvelgė su meile ir nuoširdžiai rūpinosi jų išprusimu. Su jais iki šiol bendrauju. Tiesa, mokytojas Vytautas Bučinskas į mus jau žvelgia iš amžinybės namų.
Daug puikių, talentingų dėstytojų sutikau besimokydamas Kauno Kunigų seminarijoje. Didelė dalis jų jau iškeliavo pas Viešpatį. Šiandien visiems jiems dėkoju čia esančio profesoriaus, prelato Vytauto-Stepono Vaičiūno asmenyje.
Nuoširdžiai dėkoju mano buvusiems Vyresniesiems Jo Eminencijai kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ, Jo Ekscelencijai vyskupui Jonui Ivanauskui, ir dabartiniam mano Vyresniajam arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui, su kuriais, jausdamas pasitikėjimą, iki šiol bendradarbiauju ne vien klebono, bet, jau dvidešimt devynerius metus, dekano pareigose. Nuoširdžiai dėkoju čia esantiems broliams kunigams, į kuriuos visada galiu kreiptis patarimo, pagalbos sunkią valandą, ypač dvasios tėvui kunigui Pauliui, ištikimam draugui Vytautui, Plungės dekanui.
Dėkoju mamai, kad galėjau išvysti šį nuostabų pasaulį. Dėkoju seserims, su kuriomis sieja glaudūs giminystės ryšiai.
Originalus šaltinio turinys
Svetainės navigacija
KAUNO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS ARKIKATEDRA BAZILIKA